Vasario 7 dienos pavakarę įvyko tradicinė Duonos šventė. Šįkart buvo pakeista šventės vieta. Iš Tautinių bendrijų namų šventė buvo perkelta į Vilniaus lenkų kultūros namus. Kaip teigė Tautinių bendrijų namų direktorius Gžegož Miloševič, pakeisti šventės vietą paskatino aktyvus bendruomenių dalyvavimas – visus norinčius pristatyti savo nacionalinę duoną Tautinių bendrijų namų salė sunkiai betalpino. „Duona yra pati Tėvynė. Tai šilta visatos burna, tai apvali sielos gėlė. Duona – tai ir žemės sekmadienis, kvepiantis šalimi, dainomis ir gyvybe. Taip sakoma mano tėvynėje Moldovoje. Lietuvoje duona yra labai gerbiama, organizuojama daugybė panašių švenčių, bet mūsų šventė, drįstu pasakyti, yra išskirtinė. Mes, įvairių tautų atstovai gyvenantys Lietuvoje, jau daug metų, vasario pradžioje, kai minima duonos globėjos Šv. Agotos diena, susitinkame tam, kad papasakotume apie savo tautos duoną, – šventę pradėjo Lietuvos rumunų kultūros bendrijos „Dačija“ vadovė Liučija Bartkienė. – Gal kas iš čia esančių atsimena kelintais metais susitikome pirmą kartą ir kiek tautinių bendrijų dalyvavo? Tai buvo 2005 metai ir dalyvavo penkios bendrijos. Šiandien savo duoną pristato 20 bendrijų iš Vilniaus ir Kauno“. Šių metų Duonos šventėje dalyvavo moldovai ir rumunai, ukrainiečiai, latviai, estai, vokiečiai, armėnai, graikai, Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga, baltarusiai, romai, uzbekai, totoriai, turkai, kirgizai, tadžikai. Šventėje savo duoną pristatė kartu su Kauno įvairių tautų kultūros centru atvykę kartvelai, kolumbiečiai, sirai, vokiečiai. Tautinių bendrijų namai kvietė prie juodos lietuviškos duonos stalo. „Mūsų Duonos šventė per tiek metų įgavo ir edukacinę prasmę, nes nuolat sužinome apie įvairių tautų duonos kepimo tradicijas, patys išmokome gaminti duoną ir duonos gaminius, o kiek įvairių legendų ir pasakojimų išgirdome per tą laiką“, – teigė Liučija Bartkienė. Ir per šią šventę tradiciškai kiekviena bendruomenė papasakojo apie savo tautos duoną ir kitus nacionalinius patiekalus. Lietuviškos duonos svarbą kiekvieno lietuvio gyvenime mintimis dalijosi lietuvių fizikas, mokslo istorikas, etnologas, profesorius dr. Libertas Klimka. Šventės dalyvius ir svečius pasveikino pirmosios Duonos šventės iniciatorius Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Sveikindamas susirinkusiuosius šventės ištakas ir ilgametės Tautinių bendrijų namų vadovės šviesaus atminimo Alvidos Gedaminskienės indėlį prisiminė Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorius Dainius Babilas. Šventėje koncertavo Lietuvos totorių kultūros centro folkloro ansamblis „Ilsu“, vadovaujamas Almiros Parmaksizoglu. Į šventę atvyko Moldovos, Graikijos, Armėnijos ambasadų Lietuvoje atstovai, Ministro Pirmininko patarėjas tautinių bendrijų ir teisės klausimais Aleksandr Radčenko, kultūros ministro patarėja Ewelina Mokrzecka.
Duonos šventę finansavo Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
