Kovo 1 d. Lietuvos rumunų kultūros bendrija „Dačija“, jungianti išeivius iš Moldovos Respublikos ir Rumunijos, vienas kitą, bičiulius ir svečius Tautinių bendrijų namuose pasveikino su pavasario švente „Marcišor“. Kiekvienam atėjusiajam bendrijos nariai dovanojo šios šventės simbolį „Macišor“ amuletą – raudoną ir baltą pumpurėlius, simbolizuojančius meilę ir pagarbą. Renginį pradėjusi bendrijos pirmininkė Lučija Bartkienės priminė šventės ištakas, nukeliančias atgal apie 8 tūkstantmečius. Ši su žemdirbystės ciklu susijusi tradicija laikui bėgant buvo apipinta įvairiomis romantiškomis legendomis, bet savo prasmės neprarado. „Moldovoje ir Rumunijoje kiekvieną pavasarį kovo 1-ąją žmonės dovanoja vieni kitiems šį mažą mielą amuletą, linkėdami svajonių išsipildymo, meilės ir laimės. 2017-ųjų gruodžio 6 dieną „Marcišor“ tradicija buvo įrašyta į pasaulio UNESCO nematerialųjį kultūros paveldo sąrašą“, – sakė bendrijos pirmininkė. Su pavasariu ir bendrijos nariams reikšminga šventę, tapusia ir Lietuvos kultūros dalimi, pasveikino Moldovos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Emil Druc. Rumunijos ambasados pagrindinė patarėja Valeria Toma, Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorius Dainius Babilas. Renginyje dalyvavo Moldovos Respublikos garbės konsulas Palangoje prof. habil. dr. Valdemaras Razumas, Rumunijos garbės konsulė Klaipėdoje Laura Aldonė, Apaštalines Nunciatūros Misijos vadovo pavaduotojas Laurențiu Dăncuță, bendrijos „Dačija“ nariai iš Vilniaus ir Kauno, ukrainiečių, latvių, estų, armėnų bendrijų atstovai. Šventės metu buvo pagerbtas žymiausias rumunų poetas romantikas Mihai Emine, padaręs ryškią įtaką rumunų poezijos evoliucijai. Jo kūriniai buvo išversti į 156 kalbas ir dialektus. Minint 175-ąsias poeto gimimo metines Rumunijoje ir Moldovos Respublikoje 2025-ieji paskelbti Mihai Eminescu metais. Pagerbiant kūrėją bendrijos „Dačija“ narė Zina Florea Sesickienė skaitė jo eiles. Per šventę buvo prisiminta kita pasauliui svarbi asmenybė – prieš 2015 metų kovo 1 d. gimė lenkų kompozitorius Frederikas Šopenas. Šia proga iš Kauno atvykusi pianistė Aleksandra Calalb atliko jo sukurtą kūrinį fortepijonui. Pavasario motyvai atsispindėjo Milos Gorun Kudinos pristatytoje meninio siuvinėjimo paveikslų parodoje. Šventės dalyviai dainavo ir šoko liaudies šokį „Horą“.
