Balandžio 30 d. Tautinių bendrijų namuose įvyko apvaliojo stalo diskusija „Romių ir darbdavių nuostatos dėl integracijos į darbo rinką“, kurią organizavo Baltijos regiono romių asociacija. „Baltijos regiono romių asociacija šiemet dalyvavo konkurse, kurį organizavo organizacija Mažumų teisių grupė Europoje (Minority Rights Groupe Europe – MARIO). 2024-ųjų konkurse MARIO kvietė dalyvauti organizacijas iš Lenkijos, Vengrijos, Kroatijos, Lietuvos ir Slovakijos. Mūsų projektas buvo įvertintas kaip vienas vertingiausių ir buvo pasirašyta finansavimo sutartis jo įgyvendinimui“, – apie projektą pasakoja organizacijos vadovė Vaiva Poškaitė-Kovaliuk. Kiti projekto rėmėjai – PILNET ir ES. Balandžio paskutinę dieną vykusioje diskusijoje dalyvavo romės, darbdavių ir valstybinių institucijų atstovai. Darbdavių poziciją apžvelgė Baltijos jūros regiono darbdavių ir investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei Turkijos Lietuvos prekybos rūmų viceprezidentas Taurimas Valys, diskusijoje pažymėjęs, kad, sparčiai vystantis išmaniosioms technologijoms, darbo rinkoje mažėja priklausymo vienai ar kitai tautai svarba. Sociologas dr. Remigijus Civinskas, kalbėdamas apie romių padėtį Vilniuje, pabrėžė, kad didelį poveikį romų moterims ir merginoms padarė taboro panaikinimas. Moterys tapo dar labiau izoliuotos, uždarytos namuose su mažais vaikais. Esamą romių padėtį apžvelgė Užimtumo tarnybos atstovai – Vilniaus 1-ojo skyriaus vedėja Rita Raudonaitienė, vyr. specialistė Laura Darulienė, atvejo vadybininkas Sergej Marmazov. Pastarasis pabrėžė, kad labai svarbu, jog romai pasitikėtų šios tarnybos darbuotojais, kurie pasirengę padėti išspręsti skolų, perduotų antstoliams, dėl ko romai nenori oficialiai įsidarbinti, problemas. Taip pat jis iškėlė ir kitą trukdį įsidarbinti – kvalifikaciją, tačiau baigti mokymus neretai sutrukdo tai, kad romai prastai moka valstybinę kalbą. Tautinių mažumų departamento prie LR Vyriausybės ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Sluško pristatė 2020–2022 m. sociologinių tyrimų duomenų apie romų integraciją į darbo rinką. Iš tyrimo matyti, jog moterų užimtumo lygis nuo 2015 iki 2020 m. nepasikeitė ir siekė 9 proc., nors jų išsilavinimas yra aukštesnis negu romų tautybės vyrų. Aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą 2021 m. turėjo 21,7 proc. vyrų ir 28,1 proc. moterų. Vilniaus miesto savivaldybės socialinės gerovės skyriaus Socialinės integracijos poskyrio vyriausioji specialistė Loreta Šupšinskė supažindino su Vilniaus miesto savivaldybės užimtumo didinimo programa, pagal kurią darbdaviui nepatiriant išlaidų, galima įdarbinti mažas kvalifikacijas ir kompetencijas turinčius asmenis, ir taip leisti jiems pasibandyti profesiją, „pasimatuoti“ darbo vietą. Daugiakultūrio edukacinio centro „Padėk pritapti“ vadovė Inga Kreivėnaitė, apžvelgdama romių moterų profesinių įgūdžių lavinimu, pasidžiaugė pasiteisinusiu projektu „Šukar beauty“, atvėrusiu galimybę romų moterims dirbti grožio salonuose. Centras kasdien rengia užsiėmimus romų vaikams, lydi jaunuolius į mokyklą. Ši paslauga užtikrino geresnį jaunuolių mokyklos lankomumą. Romų visuomenės centro atstovas Marius Nariūnas pristatė įgyvendinto projekto „Dirbkime kartu su romais“ rezultatus, o Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovė, Nacionalinės pagyvenusių žmonių asociacijos „Patirtis“ direktorė Janina Matuizienė apibendrino romių integravimosi į visuomenę ir darbo rinką galimybes. Vėliau diskusiją tęsė Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas Ištvanas Kvik. Buvo išgirsta įvairių pavyzdžių, kai romės nebuvo priimtos į darbą. Todėl diskusijos pabaigoje buvo nuspręsta jungtis bendrai veiklai – gaminti įvairius rankdarbius, siūti romių skaras, gaminti papuošalus. Planuojama dalyvauti rudenį vyksiančioje Tautų mugėje, savo rankdarbius patalpinti internetinėse pardavimo platformose.
