Gegužės 26 d. Lietuvos kazachų bendruomenė „Nursaulė“, vadovaujama Gulmiros Masayevos, pakvietė Lietuvoje gyvenančių Centrinės Azijos atstovus aptarti problemas, su kuriomis tenka jiems susidurti, gyvenant Lietuvoje, pasidalyti jų sprendimo patirtimi, sėkmės istorijomis motyvuoti tuos, kuriems prasčiau sekasi. Didžioji dalis dalyvavusiųjų – Lietuvoje gyvena vos kelerius metus, tad naujai atvykusiųjų viena didžiausių problemų – darbo sutartys, nes esama atvejų, kai sutarties lietuvių kalba turinys skiriasi nuo vertimo į rusų kalbą. Žmonėms neaišku, kodėl jiems išmokamas mažesnis atlyginimas, negu įrašytas darbo sutartyje, neaišku, kokie mokesčiai išskaičiuojami iš atlyginimo. Dar nesuprantamiau, kai išmokama mažesnė suma nei nurodyta nors sutartyje įrašyta, kad darbdavys įsipareigoja sumokėti visus mokesčius. Atvykusieji iš Centrinės Azijos kėlė klausimą ir dėl Lietuvoje mokamų būsto šildymo kompensacijų. „Mes mokame tokius pat mokesčius kaip ir Lietuvos piliečiai, bet kompensacija mums nemokama“, – teigė kalbėjusieji. Jie taip pat kėlė mintį, kad reikalavimas sąskaitoje turėti kelias dešimt tūkstančių eurų, norint į Lietuvą atsivežti savo šeimą, yra per didelė ir manė, kad ji turėtų būti sumažinta. Apie problemas kalbėjusiems žmonėms vieni patarė, kaip galima greičiau ieškoti kito darbo kitose įmonėse, kiti – apsišarvuoti kantrybe, nes naivu tikėtis, kad darbdaviai atvykusiuosius priims išskėstomis rankomis. „Reikia įrodyti, kad moki ir nori dirbti, kad esi atsakingas“, – tvirtino susirinkusieji, akcentuodami, kad dažno jų karjera Lietuvoje prasidėjo nuo darbų, neatitinkančių nei jų kvalifikacijos, nei išsilavinimo, nei gebėjimų. „Ir labai svarbu kaip galima greičiau išmokti valstybinę kalbą“, – patarė seniau gyvenantys ir sėkmingai įsitvirtinę darbo rinkoje, sukūrę ir savo verslą tautiečiai. Susitikime dalyvavo ir iniciatyva dalytis patirtimi pasidžiaugė Tautinių bendrijų namų direktorius Gžegož Miloševič.
