Vasario 7 d. Tautinių bendrijų namuose vyko dokumentinio filmo „Tylioji deportacija“ premjera Lietuvoje. Pristatyme dalyvavo filmo prodiuserė Elvina Seitbullajeva ir autorė Anželika Rudenko, Ukrainos tyrimų centro atstovė Julija Tyščenko. „Labai malonu, kad šio filmo premjerai Lietuvoje pasirinkti Tautinių bendrijų namai. Filmas, pasakojantis apie skaudžius Krymo totorių išgyvenimus, primena mums, jog turime daryti viską, kad Lietuva būtų saugi“, – sveikindamas susirinkusiuosius kalbėjo Tautinių bendrijų namų direktorius Gžegož Miloševič. „Turbūt taip lėmė likimas, kad buvau vienas tų Lietuvos totorių, kurie padėjo Krymo totoriams po dešimtmečių tremties sugrįžti į Krymą. Pamenu, 1989 metais Kalnų parke vykusį mitingą, kuriame dalyvavo apie 15 tūkst. žmonių. Tuomet buvo surinkta 13800 parašų, kuriais Lietuvos žmonės parėmė Krymo totorių teises sugrįžti į Krymą. Tuos parašus vežiau į Maskvą. Tada Maskvoje pirmą kartą nuskambėjo Krymo totorių tema. Būtent Lietuvos delegacija pakėlė šią temą, – prieš filmo peržiūrą kalbėjo Lietuvos totorių bendruomenės atstovas, politologas, socialinių mokslų daktaras prof. Adas Jakubauskas. – Krymo totoriai yra labiausiai nukentėjusi tauta buvusioje Sovietų Sąjungoje. Jei kitoms ištremtoms tautoms 1959 metais buvo leista sugrįžti į savo tėvynę, Krymo totoriai galėjo grįžti tik Gorbačiovo perestroikos laikotarpiu – 1989 metais. Ir tai buvo skaudus sugrįžimas, kadangi daugelio jų turtas buvo atitekęs kitiems ar sulygintas su žeme. Sunkiai įsikūrusiems žmonėms 2014 metais atėjo naujas išbandymas – rusų okupacija. Ir tada buvo panaudoti ankstesni, tik šiek tiek minkštesni nei naudoti Stalino metodai – prasidėjo įvairūs gąsdinimai, taip stengiantis priversti žmones palikti Krymą. Apie 30 tūkst. Krymo totorių išvyko į Ukrainos gilumą, Lenkiją, kitas Europos šalis. Okupacinė valdžia nuo 2014 metų į Krymo pusiasalį įkėlė apie milijoną kitų tautybių žmonių, taip siekdama pakeisti gyventojų sudėtį. Ir per visą tą laiką Krymo totoriai yra persekiojami, jų namuose vyksta įvairios kratos, gąsdinami vaikai, seneliai, moterys. Krymo totorių persekiojimas itin sustiprėjo 2022 metais Rusijai užpuolus Ukrainą – prasidėjo dar viena Krymo totorių deportacijos banga.“ Būtent pastarųjų kelerių metų Krymo totorių išgyvenimai ir perteikiami „Krym.Realii“ (Laisvės radijo projektas) sukurtame dokumentiniame filme „Tylioji deportacija“. Filme pasakoja apie tai, kaip Krymo totoriai yra išstumiami iš Krymo ir kaip Rusija vėl palieka Krymo totorius be namų. Filmo herojai pasakoja savo gyvenimo istorijas, kaip išvyko iš Rusijos okupuoto Krymo, ką patyrė, kodėl neturėjo pasirinkimo pasilikti, kur ir kaip gyvena dabar ir ar galės grįžti į Krymą. Jie buvo kalinami, kankinami, persekiojami, jiems buvo grasinama mirtimi. Jie galėjo atsidurti Rusijos kariuomenėje. Filme ne kartą pabrėžiama, kad kartojasi 1944 metų istorija, kai sovietų valdžia krovininiais vagonais prievarta deportavo Krymo totorius, o dabar Rusija verčia Krymo autochtonus palikti savo namus. Filme panaudota unikali filmuota medžiaga iš asmeninių filmo herojų archyvų, dalis kurios skelbiama pirmą kartą. Filmavimas vyko Lenkijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Turkijoje, Ukrainoje ir okupuotame Kryme. Filmo autoriai: Dmytro Dzhulai – režisierius ir scenarijaus autorius, Anželika Rudenko – žurnalistė ir redaktorė, Mykyta Isayko – operatorius, Elvina Seitbullaeva – prodiuserė.
