Tautinių bendrijų namai sveikina Lietuvos rumunų ir Lietuvos romų bendruomenes, kurių puoselėjamos tradicijos šiemet papildė Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Romų kultūros festivalio „Gypsy Fest“ ir Lietuvos moldavų bei rumunų pavasario pasitikimo šventės „Marcišor“ įtraukimas yra reikšmingas šių bendruomenių indėlio į Lietuvos kultūrinę įvairovę ir gyvojo paveldo išsaugojimą įvertinimas. Džiaugiamės kartu su jumis ir dėkojame už nuoseklų darbą saugant bei perduodant savo kultūros tradicijas ateities kartoms.
Gegužės 19 d. Vilniaus rotušėje vykusioje iškilmingoje ceremonijoje buvo pagerbti gyvojo kultūros paveldo puoselėtojai ir įteikti sertifikatai naujai į nacionalinį sąvadą įrašytų vertybių atstovams. Kartu su romų ir moldavų bendruomenių nariais renginyje dalyvavo ir sveikinimo žodį tarė Tautinių mažumų departamento Ryšių su tautinėmis bendrijomis skyriaus vedėja, Nematerialaus kultūros paveldo sąvado komisijos narė Rasa Paliukienė, pabrėžusi šių iniciatyvų svarbą Lietuvos kultūriniam gyvenimui.
Romų kultūros festivalis „Gypsy Fest“, rengiamas nuo 2016 metų, tapo svarbia romų kultūros sklaidos ir bendruomeniškumo stiprinimo platforma. Festivalis pristato romų muziką, šokį, kulinarinį paveldą, amatus ir žodinę kūrybą, suburia bendruomenę ir skatina jaunąją kartą puoselėti savo šaknis. Per dešimtmetį jis išaugo į vieną ryškiausių romų kultūros renginių Lietuvoje, prisidedantį prie tarpkultūrinio dialogo ir visuomenės pažinimo.
Lietuvos moldavų ir rumunų pavasario pasitikimo šventė „Marcišor“ simbolizuoja pavasario pradžią, atgimimą, sveikatą ir gerovę. Kasmet kovo pradžioje bendruomenės nariai dalijasi raudonos ir baltos spalvos simboliais – marcišorais, reiškiančiais draugystę, bendrystę ir gerus linkėjimus. Šios tradicijos įtraukimas į sąvadą patvirtina jos svarbą Lietuvos kultūriniam peizažui ir bendruomenių tapatybės išsaugojimui.
Šiandien nacionaliniame Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade įrašytos 83 vertybės, atspindinčios Lietuvos regionų, bendruomenių ir tautinių mažumų savitumą. Romų ir rumunų tradicijų pripažinimas dar kartą primena, kad Lietuvos kultūrinį tapatumą kuria įvairios šalies bendruomenės, saugančios savo tradicijas ir dalijančios jas su visuomene.
Nuotraukų autorius Jonas Tumasonis-Adominis
