Balandžio 18 d. Tautinių bendrijų namai pakvietė tautines bendrijas apsilankyti Kėdainius – miestą, kurį kūrė įvairios tautos.
Ekskursija „Tautinių mažumų integracija“ prasidėjo nuo Kėdainių sinagogų komplekso, kur pasitiko gidė Audronė Pečiulytė, kuri supažindino su daugiakultūrinio Kėdainio miesto istorija. Žiemos sinagogoje, kurioje įsikūręs daugiafunkcnis centras, gidė papasakojo apie žydų gyvenimą Kėdainiuose, jų istoriją, tradicijas, parodė įkurtą ekspoziciją. Iš čia ekskursija tęsėsi po senamiestį, kuris pagal dydį yra ketvirtasis Lietuvos senamiestis. Tai istoriją menančios siauros ir akmenimis grįstos gatvelės, miestui svarbūs statiniai ir paminklai: Didžiosios rinkos aikštė, kurioje gidė trumpai pristatė Radvilų istoriją, Rotušė, Evangelikų reformatų bažnyčia ir kunigaikščių Radvilų mauzoliejus, škotų pirklių Arnetų namas, katalikų bažnyčia, cerkvė, kurios istorija siejasi su Moldavijos kunigaikštytės, Lietuvos didžiojo etmono Jonušo Radvilos žmonos Marijos Lupu-Radvilienės gyvenimo Kėdainiuose tarpsniu, Šviesioji gimnazija, kurios pradžia siekia 17 amžiaus pirmąją pusę.
Grėjaus namuose laukė įdomi edukacija ir kulinarinio paveldo – nacionalinio škotų patiekalo „Hagis“ ir pagal senovinį Radvilų receptą pagaminto „Radvilų troškinio“ – degustacija. Desertui – žydų kulinarinį paveldą primenantys Agurkų ledai.
Taip pat buvo aplankyta Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo gimtinė ir Lietuvos geografinis vidurys bei jame sukurtas lietuviškas Stounhendžas.
Kėdainių miesto istorija parodo, jog skirtingos kultūros gali sėkmingai gyventi kartu, aktyviai kurti bendrą miesto tapatybę bei praturtinti visuomenę. Ši išvyka leido ne tik susipažinti su istorija, bet ir geriau suprasti šiandienos integracijos svarbą, kad integracija grindžiama pagarba, bendradarbiavimu ir istorijos pamokų įvertinimu. Ši išvyka, tai projekto „Parama Lietuvos tautinėms bendrijoms socialinės integracijos procesuose“ dalis, kurį finansuoja Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
