Lapkričio 20–21 d. sostinės kultūrinė ir akademinė  bendruomenė paminėjo švietėjo, humanisto, pirmojo baltarusių spaustuvininko, pirmosios spaustuvės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje steigėjo Pranciškaus Skorinos 525-ąsias gimimo metines. Vilniaus miesto baltarusių klubas „Siabryna“, Lietuvių kalbos institutas, Lietuvos baltarusistų asociacija drauge su Baltarusijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje ir Baltarusijos nacionaline biblioteka surengė tarptautinę konferenciją „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės knygų tradicija“.

Konferencijos dalyviai pagerbė Pranciškaus Skorinos atminimą,  padėdami gėlių prie P. Skorinos memorialinės lentos,  ant 19 numeriu pažymėto namo Didžiojoje gatvėje.

Konferenciją pradėjo Baltarusijos nacionalinės bibliotekos atstovai. Jie Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnazijai, Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, Vilniaus universiteto bibliotekai bei Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai iškilmingai perdavė Pranciškaus Skorinos faksimilinius leidinius.

Pranešimus skaitė Lietuvos ir Baltarusijos senosios raštijos ir knygos žinovai. Pranciškaus Skorinos – garbingo rusėno, kuris Krokuvos universiteto knygoje save įrašė kaip iš Polocko kilusį lietuvį, gyvenimas ir išleistos knygos tyrinėtojams kelia nemažai klausimų. Nors istorijai yra žinomi ir nekvestionuojami šio XVI a. humanisto, dailiųjų menų ir medicinos mokslų daktaro, vertėjo bei leidėjo nuopelnai literatūros srityje, vis dėlto jo atliktas meninis knygų apipavidalinimas iki šiol nepelnytai tūno tyrimų šešėlyje.

Prieš atvykdamas į LDK (manoma, apie 1520 metus), jis buvo apsistojęs Prahoje, kurioje 1517 m. rugpjūtį išleido pirmąją baltarusišką knygą – „Psalmyną“, o per kitus dvejus metus – likusias net 22 Biblijos knygas.

Jo pastangomis Vilniaus burmistro Jokūbo Babičiaus namuose buvo įkurta pirmoji visoje Rytų Europoje žinoma tokio pobūdžio spaustuvė. Šioje spaustuvėje 1522 m. jis išspausdino „Mažąją kelionių knygelę“ (pirmoji Vilniuje išspausdinta knyga), o 1525-aisiais – „Apaštalą“. Tokiu būdu, 1522 metais Vilnius tapo visos Rytų Europos spaudos centru. Iš čia knygos plito po Rusiją, Lenkiją,Vokietiją ir Serbiją.

Vilniaus universiteto profesorius Levas Vladimirovas nustatė, kad apie 1525 metus P. Skorina vedė Vilniaus pirklio Jurgio Odverniko našlę Margaritą, su kuria susilaukė sūnaus Simeono ir taip tapo nuolatiniu Vilniaus gyventoju.

Po „Apaštalo“ išėjimo Skorinos, kaip leidėjo, veikla nutrūko dėl neaiškių priežasčių. Tam įtakos galėjo turėti nesėkmingas knygų platinimas, nuolatinis lėšų trūkumas, nenumaldoma įtampa dėl nepalankaus dvasininkijos požiūrio, taip pat 1530 m. kilęs ir trečdalį Vilniaus sunaikinęs gaisras,  arba 1533-iųjų metų maro epidemija, o galiausiai ir žmonos Margaritos mirtis.

1535 m. Pranciškus Skorina paliko gimtąją LDK ir su sūneliu Simeonu visam
laikui išvyko į Prahą, kur medicinos ir laisvųjų mokslų ( gramatika, logika, retorika, muzika, aritmetika, geometrija, astronomija)  daktaras pradėjo dirbti karaliaus Ferdinando Habsburgiečio sodininku. Mirė Prahoje apie 1541 metus.

Vilniuje šio vieno žymiausių ano meto žmonių, didžiųjų humanistų, LDK visuomenės veikėjo, išspausdinusio Lietuvoje pirmąją knygą rusėnų (senąja baltarusių) kalba, atminimas įamžintas ne tik 1990 m. ant namo Didžiojoje g. 19/2, atidengta memorialine lenta, kurioje – spaustuvininko bareljefas ir įrašas lietuvių ir baltarusių kalbomis, kad 1522–1525 m. Vilniaus mieste švietėjas P. Skorina išleido pirmąsias Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje spausdintas knygas.

1973 metais vadinamajame Spaustuvės kiemelyje, Stiklių gatvėje, pastatyta skulptoriaus Vaclovo Krutinio rausvo granito dekoratyvinė skulptūra „Metraštininkas“. Ji vaizduoja žmogų, sėdintį su atversta ant kelių knyga ir primena mums apie gretimame name veikusią Mamoničių spaustuvę bei pagerbia knygų spausdinimo pradininko Lietuvoje atminimą. Be to, Vilniuje veikia Pranciškaus Skorinos vardu pavadinta gimnazija, kurioje dėstoma baltarusių kalba, yra P. Skorinos gatvė.

Parengė Birutė Kurgonienė