Vilnius nuo amžių buvo žymus knygų spausdinimo centras Europoje. Čia buvo leidžiami spaudiniai įvairiomis kalbomis. Tarp jų reikšmingą vietą užima kirilikos knygos. Apie tai buvo kalbama sausio 22 d. Vilniaus universiteto (VU) vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Vilniaus kirilikos spauda Europos kontekste: įžvalgos ir tyrinėjimai“.

Kirilika yra viena seniausių slavų tautų rašto sistemų, naudojamų įvairiose Vidurio, Pietryčių ir Rytų Europos šalyse. Jos pavadinimas kildinamas iš šv. Kirilo Filosofo (apie 827 – 869), vieno iš slavų raštijos pradininkų, vardo.

Konferencijoje pranešėjai iš Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos, Čekijos, Bulgarijos, Rusijos, Ukrainos nacionalinių bibliotekų, universitetų analizavo kirilikos leidinių istoriją, spaudos kultūrą, knygų apipavidalinimo meną ir kt. savo šalyse, vertino Vilniaus įnašą. Kaip pažymėjo Varmijos Mozūrų iš Olštyno (Lenkija) profesorė Zoja Jaroševič-Piereslavcev, Vilnius užėmė pirmą vietą Europoje knygų spausdinimo srityje.

Konferencijos dalyviams buvo pristatytas katalogas „Vilniaus universiteto kirilikos leidinių kolekcija (1525 – 1839)“.

Tą pačią dieną VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje buvo atidaryta paroda „Nuogos visos tautos be knygų“ (Kirilas Filosofas).

Parodoje eksponuojamos 58 senosios kirilikos knygos, išleistos XVI – XIX a. Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse. Pristatomos vertingiausios ir įdomiausios XVI – XIX a. pradžios Rytų slavų krikščioniškų konfesijų, t. y. unitų, stačiatikių ir sentikių, seniausios spausdintos bažnytinės knygos: biblijos, evangelijos, psalmynai, liturgikonai, , triodai ir kt. Iš teisinės literatūros parodoje rodomas vienas seniausių spausdintų Europos teisynų – Lietuvos  statutas, kurį išleido broliai Mamoničiai 1588 m.