Kokia šiandien didžiausios Europos Sąjungos šalyse etninės mažumos – romų – padėtis Lietuvoje ir kitose bendrijos valstybėse? Su kokiomis problemomis susiduria romai? Jos buvo nagrinėjamos lapkričio 7 d. Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje-diskusijoje apie Nacionalinės romų integracijos strategijos įgyvendinimą ES šalyse. Joje dalyvavo gausus būrys valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovų, svečiai iš Europos Komisijos, Eurofondo, Europos Tarybos, tarptautinių romų organizacijų.

Ši konferencija yra vienas iš Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių. „Tai, kad jis skirtas aptarti romų integracijos strategijų įgyvendinimą, rodo tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos pasiryžimą spręsti romų problemas“, - savo pranešime pažymėjo kultūros viceministras Edvard Trusevič.

2011 m. balandžio 5 d. Europos Komisija priėmė komunikatą „Dėl nacionalinių romų integracijos strategijų iki 2020 metų“. Kaip teigė viceministras, nuo to laiko prasidėjo naujas romų integracijos Europos Sąjungoje etapas. Kiekviena valstybė turėjo patvirtinti nacionalinę romų integracijos strategiją. Ne išimtis ir Lietuva.

„Mūsų valstybė, įgyvendindama šį komunikatą, priėmė Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2012 – 2014 metų veiklos planą. Nors jis ir neapima visų keturių komunikate išvardintų sričių, tačiau parodo visas priemones, kurios vykdomos ir kaip finansuojamos. Dabartinis veiklos planas yra labiau pereinamojo laikotarpio dokumentas, po kurio galiojimo pabaigos bus priimta ilgalaikė romų integracijos strategija“, - sakė E. Trusevič.

Viceminstras analizavo, kaip vykdomas Romų integracijos į Lietuvos visuomenę veiklos planas, kuriame numatyta plėtoti vaikų ir suaugusiųjų švietimą, ugdyti romų socialinius įgūdžius ir skatinti jų įsitraukimą į darbo rinką.

Yra teigiamų poslinkių švietimo srityje. Pavyzdžiui, nuo 2001 m. iki 2011 m. neraštingų ir nebaigusių pradinės mokyklos romų skaičius sumažėjo nuo 26 iki 10 proc.Tačiau didžiausioje Lietuvos romų susitelkimo vietoje – Kirtimuose Vilniuje – per dešimt metų padėtis beveik nepasikeitė. Didelis skirtumas tarp turinčių pagrindinį ir turinčių vidurinį išsilavinimą. Pagrindinį išsilavinimą turi 29,2 proc. romų, o vidurinį – tik 15,5 proc. Viena iš problemų – ankstyvas romų vaikų iškritimas iš švietimo sistemos.

„Švietimo sistema – tai esminis dalykas socialiniam individo saugumui užtikrinti. Socialiai silpnesnių grupių, tokių kaip romai, galimybės naudotis švietimo sistema yra mažesnės dėl jų kuklesnio kultūrinio, žmogiškojo, socialinio kapitalo. Todėl parama tokioms grupėms didina švietimo galimybių lygybę. Ateityje svarbu stiprinti mokyklų pajėgumus, labiau atsižvelgti į individualius romų moksleivių ir šeimų poreikius“, - pažymėjo E. Trusevič.

Viceminstras pranešime taip pat nagrinėjo romų būsto, įdarbinimo reikalus. Vykdomi romų įtraukimo į darbo rinką projektai, finansuojami Europos socialinio fondo lėšomis. Gan sėkmingas buvo pernai baigtas projektas „Atsigręžk į romus“, o šiuo metu įgyvendinamas Europos romų kultūros ir verslo parko projektas „Bachtalo drom“, kuriame dalyvauja apie 180 žmonių.

„Viena iš svarbių sėkmingos romų integracijos prielaidų – romų diskriminacijos mažinimas. Remiantis Etninių tyrimų instituto duomenimis, romai išlieka viena nemėgstamiausių grupių. Ypatingai ir stebėtinai aukštas netolerancijos lygis yra Vilniuje“, - teigė viceminstras.

Kultūros ministerija, siekdama skatinti visuomenę geriau pažinti romus, jų kultūrą, tradicijas, šalinti prietarus ir stereotipus romų atžvilgiu, šiemet prisijungė prie Europos Tarybos kampanijos „Dosta“. Žodis „Dosta“, kaip žinia, viename iš romani kalbos dialektų, paplitusių Balkanuose, reiškia „Pakaks“.

„Tikimės, kad šios kampanijos metu vykdomos priemonės, taip pat Romų dienos šventė bei Romų holokausto aukų minėjimas padės geriau pažinti romus ir mažinti atotrūkį. Taip pat labai svarbu, kad Romų integracijos veikloje dalyvauja Ugdymo plėtotės centras, kuris siekia, jog informacija apie romų kultūrą ir tradicijas būtų įtraukta į mokymo programas“, - sakė E. Trusevič.

Apie romų švietimą, socialinius ir įtraukimo į darbo rinką klausimus konferencijoje taip pat skaitė pranešimus švietimo ir mokslo viceminstrė Edita Tamošiūnaitė, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis.

Kokia nevyriausybinių organizacijų vieta ir veikla, vykdant Romų integracijos veiklos planą,? Apie tai kalbėjo Lietuvos žmogaus teisų centro direktorė Birutė Sabaliauskaitė, viešosios įstaigos Romų integracijos namai direktorė Božena Karvelienė.

Svečių iš minėtų tarptautinių organizacijų pranešimuose buvo analizuojamos Vengrijos, Bulgarijos ir kai kurių kitų ES šalių nacionalinės romų integracijos strategijos, inovacijų, švietimo reikalai, romų jaunimo problemos, žiniasklaidos vaidmuo, valstybinių institucijų darbas, politinės valios reikšmė vykdant romų integracijos uždavinius.